Dažnai užduodami klausimai
Kokią patirtį turi UAB „Kupolė” apsaugos nuo žaibo srityje?
Žaibosauga domimės ir žaibosaugos sistemų įrengimo darbus atliekame jau 20 metų. Bendradarbiaujame su Kauno Technologijos Universiteto žaibosaugos specialistais, taip pat aktyviai bendradarbiaujame su viena didžiausią patirtį turinčia įmone UAB „Staltika”.
Kurią Lietuvos įmonę Jūs pasiūlytumėtę kaip alternatyvą Jūsų teikiamoms paslaugoms apsaugos nuo žaibo srityje?
UAB „Kupolė” kolektyvo nuomone, daugiausiai teorinių bei praktinių žinių ir patirties turi mūsų partneriai UAB „Staltika”.
Kodėl UAB „Kupolė” nepriklauso Lietuvos apsaugos nuo žaibo asociacijai?
Lietuvoje šiuo metu nėra oficialiai įregistruotos apsaugos nuo žaibo asociacijos. Šiuo pavadinimu naudojamasi finansinės ir komercinės naudos siekimo tikslais.
Mano sodyba apsupta aukštais medžiais. Ar galiu jaustis saugus ir tikėtis, kad jie apsaugos pastatą nuo žaibo?
Aukšti medžiai neužtikrina statinių apsaugos nuo žabo. Pagrindiniai žaibo keliai, kuriais veikiami įvairūs objektai, tai – antenos, elektros ir kitų komunikacijų atramos, elektros laidai ir kabeliai, pastato aštrūs kampai, komunikacijos žemėje.
Kodėl būtina sujungti žaibolaidžio įžeminimo įrankį su elektros įžemikliu?
Tokį sujungimą nustato STR 2.01.06:2009. STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reglamento 35 punkto reikalavimas: „Visais atvejais, išskyrus naudojamą atskirai stovintį žaibolaidį, žaibolaidžio įžeminimas sutapatinamas su statinio elektros įrangos, ryšio priemonių arba metalinių statinio konstrukcijų įžemikliais“ ir Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių (EĮĮBT) 193 punkto reikalavimai: „Greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti, išskyrus specialiosios paskirties įrenginius, reikia naudoti bendrą įžeminimo įrenginį. Šis bendras įžeminimo įrenginys turi atitikti visus apsauginiam, darbiniam ir apsaugos nuo viršįtampių įžemintuvams keliamus reikalavimus ir įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti keliamus reikalavimus“.
Įžemintuvo varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Dėl žaibo išlydžio geresnio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai turi būti sujungti tarpusavyje. Įžeminimo įrenginiai turi atitikti valstybinių standartų, elektros įrenginių įrengimo taisyklių, statybinių normų ir taisyklių ir kitų normatyvinių-techninių dokumentų reikalavimus.
Kuo skiriasi aktyvioji ir pasyvioji apsaugos nuo žaibo sistema?
Aktyvioji apsauga nuo žaibo – statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio skirtas įrenginys su įmontuota elektronine įranga, sukuriančia vainikinį išlydį. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektroninė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlyginai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia jo apsaugos zoną. Teigiama, kad aktyviojo žaibolaidžio apsaugos zona siekia iki 100 metrų.
Pasyvioji apsauga nuo žaibo – įšorinei apsaugai nuo žaibo smūgių statomi atskirai stovintys arba pastatyti ant saugomo objekto strypų, tinklo arba trosų žaibolaižiai. Įrengiami žaibo ėmikliai, priimantys žaibo smūgį ir nutekinantys žaibo energiją į per įžeminimo laidininkus į žemę. Konstrukciniai statinio elementai, nesujungti elektrai laidžiomis jungtimis su statinio viduje esančia įranga, gali būti naudojami kaip žaibo ėmikliai. Iškilę virš stogo anstatai, yra jungiami prie bendros žaibosaugos sistemos arba yra apsaugoti atskirais vertikaliais žaibo ėmikliais. Kadangi žaibolaidis būna aukštesnis už apsaugomą objektą (statinį), tai jis ekranuoja pastarąjį. Objektą taip pat ekranuoja sklindantis nuo žaibolaidžio priešpriešinis lyderis.
Projektuojant išorinę statinių apsaugą, reikia nustatyti statinio apsaugos patikimumą ir apsaugos klasę.
Kada reikia tikrinti žaibosaugos sitemą?
Pagal STR 2.01.06:2009 : Apsaugos nuo žaibo sistemos apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro ir intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto darbų arba kai pakeičiamos kai kurios žaibolaidžio dalys.
Periodiškumas :
I ir II apsaugos klasės pastatams apžiūra atliekama kas 1 metai, tikrinimas kas 2 metus.
III ir IV apsaugos klasės pastatams apžiūra atliekama kas 2 metai, tikrinimas kas 4 metus.
Naudojant apsaugos nuo žaibo įrenginius sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje, apžiūrą reikia atlikti kas 6 mėn., o patikrinimą kas 1 metai.
Netoliese trenkus žaibui, sugedo kiemo vartų automatika, signalizacijos pultas ir kiti prietaisai. Ar tai susiję su žaibo kirčiu?
Trenkus žaibui, 2 kilometrų spindulių aplink pataikymo vietą, vyksta procesai, vadinami elektromagnetine indukcija. Silpnų srovių elektrotechnikoje, laiduose atsiranda viršįtampiai ir įranga sugenda.
Ar metalinis namo stogas veikia kaip žaibolaidis ir apsaugo pastatą nuo žaibo?
Ne, jis neveikia kaip žaibolaidis, nes neturi ryšio su įžeminimo įrenginiu. Bet jį įrengus, metalinis stogas gali būti žaibo ėmiklis, kai atitinka šiuos reikalavimus:
Geležinis stogas: skardos storis ne mažesnis nei 4 mm
Varinis stogas: skardos storis ne mažesnis, nei 5 mm
Aliumininis stogas: skardos storis ne mažesnis, nei 7 mm
Kai užtikrinama kontaktinė varža tarp stogo dangos elementų. Jeigu yra pavojus po metaline stogo danga esančioms medžiagoms arba jos neatitinka STR reikalavimų, stogo dangos kaip žaibo priėmiklio naudoti negalima.
Šiuos klausimus sprendžia projektuotojas įvertindamas riziką ir laikydamasis STR 2.01.06:2009.
APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reikalavimų.
Kada atsiperka žaibolaidis? Ar verta jį įsirengti?
Žaibolaidžio atsipirkimas yra sąlyginis. Žaibolaidžio pagrindinė funkcija apsaugoti nuo gaisro ir žmonių žūties. Tai ekonomiškai sunku įvertinti.
Žaibosaugos įrengimas vidutiniam gyvenamajam namui ( priklausomai nuo namo dydžio ) apytiksliai kainuoja apie 2500-4800 litų. Vidutiniškai žaibosaugos sistema gyvenamajam namui sudaro 1-2 proc. namo sąmatinės vertės.
Saugant savo turtą, save ir šeimos narius nuo gamtos stichijos, žaibosaugos įrengimo kaina yra labai maža.
Kokias medžiagas geriau rinktis žaibolaidžio sistemai (cinkuoto plieno ar vario)?
Dažniausiai žaibolaidžio medžiagos ir detalės parenkamos pagal stogo dangą. Varis laikui bėgant patamsėja. Cinkuotas plienas išlieka pilkas. Varis yra geresnis laidininkas už plieną, bet apsaugos nuo žaibo reikalavimus atitinka varinės ir cinkuoto plieno medžiagos.
Iš ko susideda įžeminimo sistema?
Norint gerai apsisaugoti nuo žaibo, elektrostatinės iškrovos ir komutacinių viršįtampių elektros įrangoje reikalinga patikima įžeminimo sistema. Įžeminimo įrenginį sudaro vertikalių elektrodų, jungiamųjų laidininkų, išlyginamojo tinklo ir įžeminimo laidininko visuma arba bet koks jų derinys. Žemėje esanti įžeminimo įrenginio dalis yra vadinama įžemintuvu.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausi gilieji įžemintuvai. Panaudojami plieniniai variuoti strypai, kurie sujungiami konusinėmis arba srieginėmis žalvarinėmis movomis. Jie kalami į žemę elektriniais vibro-plaktukais. Tokiu būdu pasiekiama maža varža ,šie įžemikliai užima mažai vietos, atsparus korozijai, ilgaamžiai, jų pagalba su mažomis medžiagų sąnaudomis pasiekiama maža varža. Šiuo metu tai pigiausias įžeminimo būdas.
Ką reiškia įžemintuvo varžą 10 omų?
Užtikrinant apsaugos nuo žaibo sistemos patikimumą ir sąvalaikį suveikimą, didelę reikšmę turi žaibosaugos įžemintuvo varža. Norint žaibo impulsinę srovę patikimai nukreipti į žeme nesukeliant statiniuose viršįtampių ir kitų neigiamų padarinių, įžeminimo sistemos matmenys, atstumai iki kitų komunikacijų, forma ir teisingas sumontavimas yra labai svarbūs. Įžemikliai apibūdinami elektros varža, kurią sudaro apie įžemiklį esantis gruntas. Ši varža taip pat priklauso ir nuo įžemiklių geometrinių dydžių, dėl geresnio žaibo išlydžio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai . STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo.” nurodoma, kad įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 Ω.
Iš ko susideda apsauga nuo žaibo?
Apsaugos nuo žaibo sistema skirstoma į išorinę ir vidinę.
Įšorinę žaibosaugą sudaro:
žaibolaidžiai (žaibo priėmikliai)
įžeminimo laidininkai (žaibo nuleidikliai);
įžemintuvai (giluminiai įžemikliai ar sudėtingi įžeminimo įrenginiai);
pastatų ekranavimas.
Vidinę žaibosaugą toliau tęsia:
papildomas pastatų ar jų elemntų ekranavimas;
apsauga nuo viršįtampių
potencialų suvienodinimas
Labai svarbi apsaugos nuo žaibo dalis yra apsauga nuo viršįtampių. Tai yra žaibosaugos dalis sauganti nuo elektros tinklo perjungimo procesų ir žaibo sukeltų viršįtampių, statinių krūvių, elektros ir silpnų srovių tinklus, elektrotechnikos ir elektronikos prietaisus.
Didelę dalį visų sutrikimų elektros tiekimo ir kitose sistemose sudaro atsiradę viršįtampiai. Viršįtampiai gali susidaryti dėl tiesioginio žaibo smūgio į pastatą, elektros tinklus, įvykus žaibo išlydžiui netoliese pastato ar elektros tiekimo trukdžių. Pavojingais laikomi išlydžiai, kylantys 1,5 km nuotoliu nuo pastato.