Žaibolaidis – patikima apsauga nuo žaibo. Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Tokiu atveju elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km. Jei laiko tarpas žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių, tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai. Kartais tą didžiulį išlydį pavyksta pastebėti visai šalia.
Virš žemės rutulio kas sekundę įvyksta apie 100 žaibo išlydžių. Dauguma žaibų išlydžių susidaro tarp debesies ir žemės, tačiau yra žaibų, susidarančių tarp skirtingai įelektrintų debesų arba to paties debesies atskirų plotų. Visi šie žaibai vadinami linijiniais.
Be linijinių žaibų būna ir kamuolinių. Kamuolinių žaibų pobūdis yra nežinomas, mažiausiai ištirtas. Tai švytintis arba kibirkščiuojantys 10-20 cm skersmens ugnies kamuoliai, susidarantys po linijinio žaibo. Jie išsilaiko 1 ar 2 minutes. Juda be garso ir gali pro plyšius patekti į patalpas, kai kada sprogsta. Jų spalva būna mėlyna, balta ar oranžinė.
Į žaibus būtina labai rimtai žiūrėti, o ypač – kamuolinius, nes jų veika nenuspėjama. Štai keletą ištraukų iš respublikinės spaudos:
“Žaibas užmušė pensininką ir padegė sodo namelį…”(Laikraštis: “Sostinė”, 1998m. birželio 4d.);
“Prieš keletą dienų virš sostinės nesmarkiai pagriaudėjęs griaustinis su žaibais atnešė didelių nelaimių jos apylinkėse. Verkių sodų bendrijoje žaibas užmušė 72 metų A. L. Žaibo išlydis vyriškiui smogė prie pat jo šiltnamio.”(Laikraštis: “Lietuvos rytas”, 2001m. liepos 23d.);
“Per šeštadienio pavakarę Kėdainių rajone kilusią audrą žaibas nutrenkė penkiasdešimtmetę Stasinės kaimo gyventoją I. N. Tragiška lemtis moterį ištiko apie 18 valandą. Manoma, kad tuo metu ji bandė pagirdyti gamykloje pririštą karvę.” (Laikraštis: “Lietuvos rytas”, 2001m. liepos 25d.);
“Aukštadvario seniūnijoje (Trakų r.) siautė žaibai per vieną dieną sudegino kelis pastatus ir užmušė karvę. Po žaibo smūgio praėjusį pirmadienį Aukštadvario gyventojas pensininkas H. Špiliauskas liko be tvarto. Šeimininkas gaisrą pastebėjo ne iš karto, nes griaustinio trenksmas buvo nestiprus… ”.
Šias ištraukas galima tęsti ir toliau.
Visų kultūrų mitologijose perkūnas užima svarbią vietą. Jam suteikta galybė ir teisingumas. Kiekvienam mirtingajam jis dalija tiek, kiek nusipelnęs: vieniems – derlingi lietūs, kitiems – ugnis ir sielvartas.
Perkūnijos metu visu pirma negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens – nebūti taikiniu. Pamačius kamuolinį žaibą reikia nejudėti, nes jis juda pagal oro sroves, jį galite pritraukti.
Labai pavojinga slėptis po aukšta stogine, statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis, bėgti. Palūkėti, kol praeis perkūnija, geriausia būtų nedidelėje lomoje (įduboje), giraitėje arba stataus šlaito papėdėje. Lygioje vietoje patartina pritūpti arba atsisėsti ant akmens.
Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose. Žaibui pataikius į medį, žaibo srovė sukelia didelį įtampos kritimą jo įžeminimo varžoje ir galimas atvirkštinis išlydis nuo medžio į po juo esančius žmones. Be to, po medžiu žemės paviršiuje atsiranda dideli potencialų skirtumai. Visi šie veiksniai gali sukelti žmogaus mirtį arba gyvūno kritimą.
Todėl visais atvejais slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8-10 m. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje. Žmonės perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Tačiau apsvaigintas vairuotojas laikinai gali prarasti gebėjimą valdyti techniką. Todėl perkūnijos metu reikia sustoti.
Žmogus, kuris perkūnijos metu būna pastate, turi prisiminti, kad negalima naudotis elektriniais prietaisais, telefonu, liesti vandentiekio kranus, būti šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų, t.y. vengti visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Ypač tai liečia pastatus, neapsaugotus žaibolaidžiais. Čia pataikius žaibui į pastatą, galimi išlydžiai pastato viduje nuo pastato sienų ir stogo. Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 cm² akutėmis.
INDIVIDUALIŲ NAMŲ IR SODYBINIŲ SKLYPŲ SAVININKAMS APIE APSAUGĄ NUO ŽAIBO
Pereinant prie rinkos santykių pasikeitė požiūris ir į privačią nuosavybę. Gyventojams atsirado galimybė įsigyti modernius, padidinto komfortabilumo arba kitokius būstus bei įvairios paskirties statinius. Tačiau daugumos tokių būstų ir statinių savininkų požiūris į elementarius apsaugos nuo elektros, žaibo, gaisro reikalavimus išlieka “viduramžių” lygyje. Todėl kiekvienas namo savininkas, nesvarbu, koks yra pats namas (kotedžas, kaimo vietovės ar sodo namelis), turi gerai įsisavinti, kad tik nuo jo pačio, šio būsto savininko, priklauso jo palaima ir jo artimųjų gyvybė.
Pastaraisiais metais vis dažniau žiniasklaidos priemonės praneša apie nelaimingus atsitikimus dėl žaibo išlydžių, apie patirtus materialinius ir moralinius nuostolius. žaibo išlydžio srovė, tekėdama objektu, sukelia terminį, griaunamąjį (mechaninį) ir elektromagnetinį poveikį. Žmogui arba gyvūnui yra pavojingas tiek tiesioginis žaibo smūgis, tiek atvirkštinis jo išlydis, tiek ir veikianti žingsnio įtampa, jeigu žmogus arba gyvūnas atsitiktinai atsiduria žaibo srovės nutekėjimo zonoje. Kartais žaibas pasirenka keistą (apie tai nieko nenutuokiančiam piliečiui) objektą.
Dažniausiai žaibą “traukia” anomalios, patogeninės zonos, povandeninės srovės, atvirose vietovėse ant aukštumų stovintys pastatai. Tačiau ne visuomet žaibas smogia į aukščiausią vietovės tašką. Be to, egzistuoja klaidinga nuomonė, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą nepataiko. Klaidingai manoma, kad arti pastato esantys aukšti medžiai apsaugo pastatą taip pat kaip žaibolaidis.
Žaibų išvengti negalima, bet apsisaugoti nuo jų galima. Nesant išorinės pastato apsaugos, žaibo srovės tekėjimo kelias yra nekontroliuojamas ir gali sukelti nepageidaujamų pasekmių (pavojingus potencialus žemėje, perdengimą į kitus objektus ir pan.). Žaibosaugos įrenginių įrengimo reikalavimai yra pateikti Respublikinėse statybos normose RSN 139-92 (“Pastatų ir statinių ”). Šiuo metu privačių gyvenamųjų namų ir statinių žaibosauga įrengiama pagal trijų pakopų schemą.
Žaibolaidžių įrengimo schemos
Gaminiai naudojami apsaugai nuo žaibo įrengti
• Išorinė pastato arba statinio apsauga nuo tiesioginio žaibo smūgio žaibolaidžiais (atskirai stovinčiais arba įrengtais ant pastato stogo), kurią sudaro žaibo ėmikliai (strypas, lynas, tinklas arba stogo metalinė danga), įžeminimo laidai (žaibo srovės nuvedikliai) ir įžeminimo įrenginys.
Klysta tie, kurie galvoja, kad patys gali pastatyti žaibolaidį. Reikia žinoti, kur ir kokio aukščio žaibolaidį būtina įrengti, tiksliai nustatyti žaibo ėmiklių, žaibo srovės nuvediklių laidininkų storį, įžeminimo vietas ir pan. Dėl žaibolaidžių įrengimo patartina kreiptis į specialistus, nes tai yra pakankamai sudėtingas inžinerinis įrenginys. Darbų kokybė taip pat labai svarbi. Kartais gaisras kyla dėl blogai sujungtų žaibolaidžio elementų.
Elektros, informacijos perdavimo tinklų, antžeminių metalo komunikacijų įvadų į pastatą įžeminimas, prijungiant prie apsaugos nuo tiesioginių žaibo smūgių įžemiklių.
Specialių įtaisų vidinių įrenginių apsaugai nuo impulsinių ir kitų viršįtampių panaudojimas, kur tas yra būtina. Mat, žaibolaidis apsaugos jūsų namus nuo gaisro, esant žaibo išlydžiams, tačiau neapsaugos pastato viduje esančios elektroninės aparatūros nuo trumpalaikių įtampos padidėjimų. Didžiausią grėsmę kelia tiesioginis žaibas, bet aparatūrai pavojingi ir pusantro kilometro atstumu susidarantys žaibo išlydžiai. Lietuvoje tik dabar rimtai susirūpinta elektroninės aparatūros apsauga nuo žaibo išlydžio padarinių.
Patartina ir būtina įsirengti, sumontuoti objektuose, namuose, biuruose apsaugojančią nuo viršįtampių specialią įrangą. Minėtos įrangos gaminiai gali būti montuojami tiesiog elektros skydelyje ant kreipiamųjų tinklo lizdų, tinklo atsišakojimų ir pan. Rekomenduotina naudoti daugiapakopę apsaugos nuo viršįtampių sistemą.
Žaibolaidžio kaina priklauso nuo daugybės dalykų: kokio aukščio yra pastatas, grunto savitoji varža. Antai ant molingos žemės statomam namui žaibolaidžio nereikės įžeminti taip gyliai, kaip ant smėlio ar žvyro. Jeigu tankiai užstatytame privačių namų rajone vienas kaimynas įsirengia žaibolaidį, kitiems padidėja grėsmė, kad žaibas pasirinks jo stogą. Žaibolaidis sodybai kainuoja nuo pusantro tūkstančių litų.
Daugiau informacijos: http://www.visainfo.lt/zaibolaidis-patikima-apsauga-nuo-zaibo-prekybos-namai-kupole-569