Pagrindinis

APSAUGA NUO ŽAIBO. MŪSŲ PATIRTIS IR PAMĄSTYMAI

 

         Žaibo sukeliami neigiami padariniai  yra gerai žinomi. Žaibas tiesiogiai kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų gyvybei, jis gali apgadinti arba  net visiškai sunaikinti nekilnojamus objektus arba brangią kompiuterinę bei kitą elektroninę aparatūrą, objekto elektros tiekimo, valdymo ir kontrolės sistemas, sukelti kietųjų, skystųjų  ir dujinių medžiagų sprogimą arba užsidegimą ir pavojingų produktų – radioaktyviųjų ir toksinių cheminių medžiagų išsiskyrimą.

        Vienas iš veiksnių, kuris žymiai veikia į objekto išsaugojimą ir  ilgalaikį eksploatavimą,  yra perkūnijos intensyvumas regione ir su juo susijusi gaisro kilimo rizika. Perkūnijos intensyvumas -tai viena iš regiono klimato charakteristikų, jos kol kas pakeisti negalima. Ir  įvertinant  klimato kaitą, kuri, pasak mokslininkų, šiuo metu vyksta globaliu mastu, tikėtina, kad perkūnijų skaičius ir intensyvumas Lietuvos regione dar labiau padidės, negu nurodoma specialioje literatūroje.

      Remiantis moksliniais duomenimis, žaibo kanalo srovė gali siekti 200 000 A ir daugiau, o išlydžio energija yra iki 10 000 000 J; tai labai pavojingi objektų ir žmonių žaibo išlydžio pažeidimo veiksniai.  Todėl nepaisyti žaibo tiesioginio smūgio galimybės  į objektą yra labai lengvabūdiška. Žmogus dabartinėje žinių apie gamtą vystymosi stadijoje negali išvengti žaibo išlydžio, tačiau gali nuo jo apsisaugoti. Tam tikslui ir skirta objekte įrengiama atitinkanti šiuolaikines statybos normas ir standartus apsaugos nuo žaibo sistema, kurią sudaro techninių įrenginių ir prietaisų kompleksas, skirtas užtikrinti konstrukcijos saugumą, kai į ją patenka natūralus elektros išlydis. Nesant apsaugos nuo žaibo, kur ji yra būtina, pastato savininkui (investuotojui) gali būti atsisakyta drausti statinį arba draudimo įmokos bus daug didesnės nei įprasta. Norminiuose dokumentuose apsauga nuo žaibo yra skirstoma į išorinę ir vidinę.

 

I. Saugoti ir išgelbėti: išorinė apsauga nuo žaibo.

       Šiuo metu išorine statinių apsaugos nuo žaibo sistema laikoma visuma priemonių, skirtų statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio ir paprastai sudaryta iš žaibo ėmiklio,  įžeminimo laidininkų (senesnis pavadinimas – žaibo srovės nuvedikliai) ir įžeminimo įrenginio. Įrenginys, kurį sudaro žaibo ėmiklis, įžeminimo laidininkai, įžemintuvas,  skirtas statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio, techninėje literatūroje vadinamas žaibolaidžiu. Žaibolaidžio užduotis yra „ pagauti“ artėjantį link statinio žaibo išlydį ir saugiai, trumpiausiu keliu per įžeminimo laidininkus iš žaibo ėmiklio  jį nutekinti  į įžeminimo  įrenginį (žemę). Nesant išorinės pastato apsaugos, žaibo srovės tekėjimo kelias tampa nekontroliuojamas ir gali sukelti nepageidaujamų pasekmių.

Žaibolaidžiai, atsižvelgiant į žaibo ėmiklį, gali būti

• strypiniai,
• lyniniai,
• tinkliniai,
• aktyvieji.

      Statinio konstrukciniai elementai gali būti naudojami kaip žaibo ėmikliai. Statinio apsaugai galima naudoti ir kelių tipų žaibolaidžius.

      Strypiniai, lyniniai ir tinkliniai žaibolaidžiai priskiriami prie pasyviųjų (Franklino) žaibolaidžių.

     Žaibolaidžio aktyvusis žaibo ėmiklis generuoja aukštosios įtampos impulsus, o tai leidžia pagauti elektros išlydį dideliu atstumu nuo objekto ir priverstinai nukreipti į žemę, ne laukti, kol žaibas trenks į saugomą objektą.

        Taip pat žaibolaidis gali būti

• atskirai stovintis (naudojamas tuo atveju, kai žaibo smūgio vietoje arba įžeminimo laidininke atsiradęs žaibo poveikis gali sukelti statinio gaisrą ar sprogimą);
• įrengtas ant statinio,
• įrengtas ant statinio, bet izoliuotas nuo jo.

       Įrengti ant statinio neizoliuotieji žaibolaidžiai paprastai naudojami, kai fasadai ir stogai yra pagaminti iš nedegių medžiagų arba kai dėl žaibo smūgio nekyla sprogimo pavojus.

Šalia išorinės apsaugos labai svarbus vaidmuo šiuo metu tenka ir vidinei objekto apsaugai.

 

II. Vidinė apsauga nuo žaibo – objekto elektros įrangos patikimo darbo garantija

 

         Jei apie žaibolaidžius ir jų naudojimą išorinei apsaugai nuo žaibo  žino beveik visi, tai žodžių junginys „vidinė apsauga nuo žaibo ” daugeliui nėra visiškai suprantamas.  Reikalas tas, kad žaibo, be statinių sugriovimo, gaisro sukėlimo, žmonių sužalojimo, poveikis yra daug didesnis. Žaibas yra natūralus stiprių įvai­riais dažniais kin­tan­čių elektromagnetinių laukų, sukeliančių didelius impulsinius viršįtampius arba įvairius trikdžius, šaltinis. Impulsiniu viršįtampiu laikoma  žai­bo išlydžių elektromagnetinių im­pul­sų su­kel­ta ban­ga, apibūdinama  įtampos šuoliu, kuris viršija įrenginio didžiausią darbo įtampą ir/arba viršsrovį. Tokie impulsiniai viršįtampiai turi įtakos įvairių elektros ir elektronikos įrenginių, automatizavimo sistemų, informacijos ir skaičiavimo priemonių veikai. Ši įranga dėl viršįtampių poveikio gali sugesti, o tai gali pakenkti sudėtingoms ir brangioms valdymo ir kontrolės sistemoms, naudojamoms įvairiose pramonės šakose ir įmonėse.

          Problema tapo ypač aktuali pastaraisiais dešimtmečiais pradėjus naudoti elektroninei įrangai mikroschemas, kurioms yra pavojingi net 10-100V įtampos šuoliai.

          Didelius impulsinius viršįtampius arba įvairius trikdžius gali sukelti tiek tiesioginis žaibo smūgis į objektą (pastatą arba statinį), tiek žaibo išlydžiai, vyks­tantys ar­ti ob­jektų, kurių riba  yra iki 3-5 km nuo žaibo kanalo, tiek tolimas žaibo išlydis (≥ 5 km) į oro linijas arba žai­bo išlydžiai de­be­sy­se.

          Kai žaibas pataiko į žaibolaidį, per jį teka stipri srovė, kuri labai padidina konstrukcijos potencialą dėl įžeminimo varžos buvimo, pvz.,  kai žaibo srovė yra 50kA ir įžeminimo varža 20Ω, potencialas gali siekti iki 1000kV. Tai viena iš tiesioginio žaibo smūgio viršįtampių susidarymo priežasčių. Kita priežastis – magnetinės indukcijos elektrovara, kurią sukelia greitai kintanti srovė žaibo kanale ir pačiame žaibolaidyje. Viršįtam­piai, in­du­kuo­ti žaibo magnetinių laukų   elek­trai laidžio­se me­ta­linėse kon­struk­ci­jo­se bei įren­gi­muo­se, esant blogam kontaktui gali su­kel­ti jų ki­birkščia­vi­mą ar turėti kitų nei­giamų pa­da­ri­nių.

          Viršįtampių atsiradimas dėl netiesioginių žaibo smūgių yra susijęs su elektrostatine ir elektromagnetine indukcijomis. Šie indukuotieji viršįtampiai dažniausiai yra mažesni už tiesioginio žaibo smūgio viršįtampius, tačiau objektą veikia žymiai dažniau. Taip pat parenkant apsaugos priemones būtina įvertinti aukšto potencialo įnešimą į objektą per metalines komunikacijas. Taip atsitinka, kai komunikacijos praeina šalia žaibolaidžio arba kito objekto, į kurį dažnai pataiko žaibas.

          Be atmosferinių viršįtampių, objekto elektros ir elektronikos įranga gali būti veikiama vidinių viršįtam­pių, kurie atsiranda komutuojant elektros grandines, vykstant trumpiems jungimams, vykdant suvirinimo darbus. Elektromagnetinių laukų šaltiniais gali būti patys elektriniai įrenginiai -dideli elektros varikliai, kaitintuvai, dažnio keitikliai, elektrostatinis išlydis.

        Ant pastato arba jo šalia  esantis žaibolaidis neap­saugo nuo visų atmosferinių ir visiškai nesaugo nuo vidinių viršįtampių, kurie atsiranda vidiniuose įrenginiuose arba ateina iš tiekimo tinklo.

         Tarptautinis standartas IEC 62305-1 vidinę apsaugą nuo žaibo apibūdina kaip kompleksinės apsaugos nuo žaibo sistemos dalį, sudarytą iš žaibo potencialų suvienodinimo sistemos ir/arba apsaugos nuo impulsinių viršįtampių įtaisų. Taigi vidinė apsauga nuo žaibo toliau tęsia išorinę apsaugą ir yra skirta apriboti žaibo magnetinių ir elektrinių laukų poveikį statinio elektros ir elektronikos sistemoms.

          Dažnai vidinės apsaugos pagrindinių elementu   naudojami įvairūs apsaugos nuo impulsinių įtampų įtaisų (surge protective device arba sutrumpintai– SPD) deriniai, skirti apriboti pereinamuosius viršįtampius, patenkančius į statinio vidų elektros tiekimo linijomis arba įvairių komunikacijų sistemomis. Šie įtaisai turi mažiausiai vieną nelinijinį elementą, nupjaunantį įtampą arba ribojantį jos ribinę vertę. Jeigu būtina visiška apsauga, naudojamas ekranavimas. Paprastai SPD įtaisai instaliuojami  įprastuose elektros skyduose ir skydeliuose arba tam tikslui skirtuose  skydeliuose bei tiesiogiai, kai būtina vykdyti atskirų  vidaus elektros  linijų, informacinių tinklų ir pan. apsaugą. Kaip elementinė bazė SPD įtaisuose dažniausiai naudojami įvairių tipų  viršįtampių iškrovikliai, cinko oksido varistoriai, supresoriai arba įvairūs jų deriniai.

   Kitas būtinas vidinės apsaugos nuo žaibo komponentas yra žaibo potencialų suvienodinimo sistema. Ši sistema jungia į bendrą tinklą žaibolaidį, įžeminimo įrenginį ir visas objekto išplėstas metalines konstrukcijas, pašalines laidžiąsias dalis  bei laidininkus (išskyrus įtampą turinčius laidus), kurie turi būti įžeminti (atramos, liftų šachtos, stogo danga, vamzdynai). Tuomet išvengsime pastate nekontroliuojamų izoliacijos pramušimų ir kibirkštinio išlydžio, kadangi ant šių dalių tekant žaibo srovei nesusidarys didelio potencialų skirtumo. Kibirkštys gali sukelti gaisrus ir pažeisti konstruk­cijas.

         Siekiant geriausio kontakto ir ilgaamžiškumo, naudojama pagrindinė potencialų suvienodinimo šyna, gnybtai ir kiti jungiamieji įtaisai. Potencialų suvienodinimo šyna  turėtų būti įrengiama rūsyje arba žemės lygyje. Elektros ir duomenų perdavimo sistemos linijos prie potencialų suvienodinimo šynos turi būti prijungtos per 1 tipo iškroviklius.

       Tinkamai įrengta kompleksinė apsauga nuo žaibo  veiksmingai saugo nuo galimos žaibo žalos ir užtikrina sklandų įrangos veikimą net perkūnijos metu.

 

III.  Ką mes galime pasiūlyti

Mes užsiimame profesionaliu apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo sistemų įrengimu privačiuose namuose, visuomeniniuose objektuose ir pramonės objektuose.

• Įrengiame išorinės ir vidinės apsaugos nuo žaibo sistemas:

– strypinius žaibolaidžius;

– lyninius žaibolaidžius;

– tinklinius žaibolaidžius;

– žaibolaidžius šlaitiniam stogui;

– įvairių žaibolaidžių kombinacijas.

• Renovuojame senus ir netinkamai įrengtus žaibolaidžius.
• Įrengiame viršįtampių ribotuvus ir potencialų suvienodinimo sistemas.
• Matuojame įžeminimo sistemų varžas, įrengiame arba atstatome įžeminimus.

 

 

Apsaugos nuo žaibo įrengimo darbai atliekami vadovaujantis šių normų reikalavimais:

• Statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“
• Lietuvos standartu LST EN 62305-1. Apsauga nuo žaibo  1 dalis . Bendrieji  principai;
• LST EN 62305-2. Apsauga nuo žaibo 2 dalis. Rizikos valdymas ;
• LST EN 62305-3. Apsauga nuo žaibo 3 dalis. Fizinė žala statiniams ir pavojus gyvybei.

 

     DĖMESIO !!! Galime ESE ėmiklius, kurie dabar vadinami aktyviniais, pakeisti klasikiniais, tačiau „aktyviosios“

apsaugos nuo žaibo (dar šiuo metu neegzistuojančios) nemontuojame.

 

IV. Kodėl verta dirbti su mumis ?

• Pradėjome savo veiklą 1993 metais. Nuo veiklos pradžios veikiame apsaugos nuo žaibo srityje. Esame patyrę. Atliekame montavimo, aptarnavimo bei mūsų įrengtų sistemų priežiūros darbus.
• Dirbame trumpalaikiais terminais, palyginti mažos darbų kainos!

• Suteikiame atliktų darbų garantiją.
• Naudojame tik patikrintas praktikoje apsaugos nuo žaibo įrengimo technologijas.

         Turime didelį įdirbį ir patirtį įrengiant 14, 17, 23 m aukščio stiebinius žaibolaidžius. Jeigu Jums reikalingas žaibolaidis, siūlome  įrengti 23 m aukščio atskirai stovintį Franklin tipo žaibolaidį, kurio saugos zonos spindulys žemės paviršiuje yra 30 m ir kuris apsaugotų Jūsų gyvenamąjį namą bei greta esančius statinius. Žaibolaidžio pranašumai, lyginant jį su žaibolaidžiais, įrengtais ant stogo:

-pavienio žaibolaidžio saugos zona dengia didelį plotą;

-žaibas trenks tik į stiebą, o ne į pastatus rizikuojant, kad jie bus padegti;

-stiebo priežiūra yra minimali (tik dažymas);

-stiebo kaina yra kelis kartus mažesnė, lyginant su žaibolaidžiais,  įrengtais ant atskirų pastatų.

-stiebą (iki 12 m aukščio) galima naudoti vėliavai ir girliandoms pakabinti.

Saugos sąlyga – negalima būti arčiau kaip per 3m nuo stiebo žaibavimo metu.

Franklin tipo žaibolaidžiai yra išbandyti ir patikrinti laiko. Jų patikimumas ir veikimas nekelia  abejonių, nes naudojami daugiau kaip 250 metų.

• Nuo pat UAB „Prekybos namai Kupolė“ įkūrimo nuolat sekame technologines naujoves,  renkame informaciją, kaupiame žinias ir patirtį.

–  Lankytasi su darbiniu vizitu ir dalyvauta mokymuose visame pasaulyje pirmaujančioje apsaugos nuo žaibo ir viršįtampių DEHNgroup firmoje, Lenkijos apsaugos nuo žaibo priemonių gamykloje „ELKO-BIS“, ne kartą susitikta ir dalyvauta diskusijose su vienos iš garsiausių apsaugos nuo žaibo Vokietijos įmonės „OBO Bettermann“ specialistais bei mokslininkais.

–  Ne kartą buvo dalyvauta Kauno technikos kolegijos ir KTU organizuojamose apsaugos nuo žaibo konferencijose bei seminaruose su žymiausiais Lenkijos ir Lietuvos apsaugos nuo žaibo specialistais.

– Energetikų mokymo centre buvo išklausyti seminarai įvairių apsaugos nuo žaibo specialistų, tarp jų kaimyninės Baltarusijos vadovaujančio specialisto apie norminius apsaugos nuo žaibo aktus, jų įdiegimą ir problemas.

• Mes tyrinėjame žaibo smūgių į objektus priežastis, nustatome saugos priemonių nuo žaibo efektyvumą ir nurodome, kaip išvengti nelaimių.

Mūsų sėkmės laidas yra nepertraukiamas mokymasis ir informacijos rinkimas apie  žaibo padarytą žalą bei apsaugos efektyvumą. Pagal tai darome atitinkamas išvadas ir galime toliau tobulėti. Todėl įtrenkus žaibui į tą ar kitą objektą, esantį šalia ar pas kaimyną, būtų žingeidu jį apžiūrėti. Laukiame Jūsų pranešimų.

 

V. Kas žinotina  apie  aktyvųjį  žaibolaidį arba kodėl mes jų neįrenginėjame  

       Baziniai apsaugos nuo žaibo principai remiasi nuodugniu žaibo prigimties bei dėsningumų tyrimu. Pradinėje žaibo atsiradimo fazėje iš  perkūnijos debesies link žemės pradeda dideliu greičiu, nors ir šuoliais, judėti laiptuotas lyderis (silpnai švytintis 10-20 m skersmens kanalas, kurio  vidutinis greitis iki 200-300 km / s.). Lyderio kanalo krūviai žemės paviršiuje indukuoja priešingo ženklo krūvius. Artėjant laiptuotam lyderiui prie žemės, indukuotų krūvių koncentracija ir elektrinio lauko stipris žemės paviršiuje arba paaukštintoje vietoje didėja ir susidaro priešpriešinis lyderis, kuris juda nuo aukščiausių žemės taškų link laiptuoto lyderio. Abu ly­de­riai su­si­jung­da­mi (tai įvyksta paprastai arti žemės) su­da­ro pagrindinio (žai­bo) išlydžio ka­na­lą. Taigi, kai lyderis pasiekia žemę, pats žaibas prasideda nuo žemės.

       Akivaizdu, kad kuo greičiau atsiras priešpriešinis lyderis, tuo didesnė tikimybe jam susijungti  su laiptuotu lyderiu ir žaibas privalės kirsti tik į žaibolaidį. Dėl to daug kam kyla klausimas, ar galima patiems inicijuoti žaibą ir valdyti jo pataikymo  vietą. Mokslininkai jau seniai žino žaibo išlydžio inicijavimo ir valdymo metodus, jie sėkmingai naudojami mokslo tikslams.

        Priešpriešinio lyderio valdymo tikslais buvo pasiūlyti ir eksperimentiškai išbandyti įvairūs metodai: nuo ilgos lazerinės kibirkšties iki plono laidiklio pakėlimo  į 100-300 m aukštį  ~100 m/s greičiu. Taip pat tiek teoriškai, tiek didelio masto eksperimentų metu buvo analizuojamas aukštosios įtampos padavimas į žaibolaidžio viršūnę. Mokslininkams toks žaibolaidžio valdymo principas  abejonių nekelia. Tačiau problema susidaro užtikrinant priešpriešinį lyderį generuojančiam impulsui būtiną amplitudę (apie 500kV) ir poveikio trukmę (0,5ms). Turint ribotą žaibolaidžio  tūrį, jame neįmanoma įdiegti šaltinio, galinčio per 0,5-1 ms generuoti šimtus kilovoltų įtampą pigiomis techninėmis priemonėmis . Eksperimentų metu tikroji impulsų trukmė buvo gauta maždaug 100-200 kartų trumpesnė. Visa tai tinka moksliniam eksperimentui, bet ne masiniam naudojimui. Šiuolaikinė fizika dar negali pasiūlyti tinkamos priešpriešinio lyderio valdymo priemonės praktinei apsaugai nuo žaibo dėl didelių sąnaudų ir nepakankamo patikimumo.

        Susidariusią laisvąją nišą rinkoje užima įvairios konstrukcijos ESE (Early Streamer Emission ) žaibo ėmikliai, kurių gamintojai, siekdami gauti maksimalų pelną ir naudodamiesi vartotojų nekompetentingumu, pradėjo juos vadinti aktyviais žaibolaidžiais.

       Šiuo metu labiausiai yra paplitę ESE žaibo ėmikliai su elektronine strimerio emisijos sistema, kurioje realizuojama Markso schema. Antras tipas ėmiklių – ne elektroniniai arba mechaniniai, kuriuose strimerių emisija gaunama įtaiso geometrija, trečias tipas –pjezoelementų naudojimas emisijai gauti.

     Tokių žaibolaidžių gamintojai teigia, kad  ak­ty­vie­ji ESE žai­bo­laidžiai turi žymiai didesnę apsaugos zoną palyginti su įprastiniais Fran­kli­no žai­bo­laidžiais ir tuo pačiu didesnį ekonomiškumą, ypač naudojant juos dideliems objektams apsaugoti.

Tačiau dar 2000 me­tais Ma­lai­zi­jo­je 25-oje tarp­tau­tinėje ap­sau­gos nuo žai­bo klau­si­mais vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je buvo pa­skelb­ta, kad ne­re­ko­men­duo­jama pa­statų ap­sau­gai nuo žaibų nau­do­ti esamą ak­ty­vi­ą­ją ESE žai­bo­laidžių įran­gą, nes ji neužtik­ri­na veiks­min­gesnės pa­statų ap­sau­gos nuo žai­bo tie­sio­gi­nių išlydžių ne­gu FRANKLIN stry­pi­niai žai­bo­laidžiai.

 

VI. Apsaugos nuo žaibo klaidos, kurių negalima daryti

          Per  pastarąjį dešimtmetį  apžiūrėjome apie 1000 įrengtų apsaugų nuo žaibo įvairiuose objektuose. Galima konstatuoti kad:

• Apie 30% apsaugos nuo žaibo sistemų įrengtos teisingai, atitinka veikiančią šalyje norminę bazę  ir visiškai arba beveik visiškai ( 90%) atlieka apsaugos funkcijas.
• Apie 30% apsaugos nuo žaibo sistemų tik iš dalies (iki 50% ) saugo pastatus.
• Apie 40% apsaugos nuo žaibo sistemų įrengtos neteisingai, išvis nesuprantant, kaip turi veikti apsaugos nuo žaibo sistema. Dėl šios priežasties trenkus į pastatą žaibui tokios neteisingai įrengtos sistemos yra dar pavojingesnės negu tais atvejais, kai iš viso jų nėra.

P.S. Aukščiau apibendrinti apžiūrų  rezultatai yra gauti mūsų įmonėje ir gali būti vertinami kaip subjektyvūs pastebėjimai.

Dažniausiai pasitaikančios  klaidos montuojant apsaugą nuo žaibo:

1. Apie 70% apsaugos nuo žaibo su žaibo ėmikliais, įrengtais  ant pastatų stogo, nėra  tinkamai padaryti įžeminimo kontūrai: jie nėra sujungti tarpusavyje, nėra potencialų išlyginimo jungties su elektros įvado įžeminimo kontūru.
2. Ten, kur įrengta vadinama „aktyvinė“ apsauga nuo žaibo, padarytas tik vienas įžeminimo nuvediklis į žemę, o įžemintuvu naudojamas tik vienas giluminis įžeminimo elektrodas. Taip įrengta sistema ne tik nesaugo viso pastato, bet gali sukelti pastato gaisrą.
3. Ant nedidelio namelio iškeltas gana aukštas žaibo ėmiklis su „aktyvine“ galvute, nuo jos padarytas tik vienas žaibo srovės nuvedikli Namelio apsaugai pakaktų tradicinio Franklin tipo stiebinio žaibolaidžio. Tačiau užsakovui yra peršama „aktyvinė“ galvutė už papildomą gana didelį mokestį. Taip užsakovas yra apgaunamas 2 kartus: jis praranda savo pinigus ir gauna netinkamai įrengta apsauga nuo žaibo, kuri kelia pavojų objekto saugai (dėl gamintojo deklaruojamos per didelės apsaugos zonos ir antrojo žaibo srovės nuvediklio nebuvimo).
4. Pagrindinė Lietuvoje daroma klaida (arba absurdas) yra tas, kad ir toliau peršama naudoti „aktyvinė“ apsaugos nuo žaibo sistema, kuri nepasižymi padidintu apsaugos zonų būvimu.   Rimti specialistai ir mokslininkai šią apsauga nuo žaibo nelaiko labiau pažengusią apsaugos technologiją, jos nenaudoja (draudžia) visos rimtai žiūrinčios į saugą šalys: JAV, Vokietija, Lenkija, Austrija ir t. t.
5. Kiti dažniausiai pasitaikantys apsaugos nuo žaibo defektai:

– nepakankamai tvirtai pritvirtinami atskiri išorinės apsaugos nuo žaibo elementai;

– nesilaikoma atstumų, numatytų projekte, arba atskirų elementų skerspjūvių;

– neįvykdytos žaibo srovės nuvediklių (įžeminimo laidininkų) išlenkimo sąlygos, nusileidžiant nuo žaibo ėmiklio iki įžemintuvo;

– žaibosaugos įžeminimas nesujungiamas su apsauginiu įžeminimu arba į apsaugos veikimo zoną neįvedami išsikišantys metaliniai elementai;

– nekokybiškai atliktas  įžemintuvas.